Mes visada pasiruošę nuotykiams – Ar jūs? Paskambinkite mums!

Žaliąjame regione, kiekvienas žingsnis kviečia nuotykiui.

Atrask Žaliąjį regioną


Parkas įkurtas 2012 m. vietos aktyvių kaimo žmonių bendruomenės iniciatyva, prisidėjus Šilalės rajono savivaldybei, A. Stulginskio vardą turinčiam Lietuvos žemės ūkio universitetui ir kitiems. Iki 2013 m. parke pasodinta apie 150 įvairių medelių ir krūmų. Įrengti du tvenkiniai, puošnūs gėlynai, pavėsinės, sporto aikštelė.



Parkas įkurtas 2012 m. vietos aktyvių kaimo žmonių bendruomenės iniciatyva, prisidėjus Šilalės rajono savivaldybei.

Šilalė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | A. Stulginskio gimtinės parkas 2 


Parkas įkurtas 2012 m. vietos aktyvių kaimo žmonių bendruomenės iniciatyva, prisidėjus Šilalės rajono savivaldybei.



A. Stulginskio gimtinės parkas

Adakavo šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Adakavo kaime, 4,5 km į rytus nuo Skaudvilės. Medinė, tradicinio gyvenamojo namo formos., Bažnyčia priklauso Adakavo dvaro pastatų kompleksui.

Adakavo šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Adakavo kaime, 4,5 km į rytus nuo Skaudvilės. Medinė, tradicinio gyvenamojo namo formos.

Bažnyčia priklauso Adakavo dvaro pastatų kompleksui.

Adakavo šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

2023 metų vasarą atidarytas Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas tapo tikru traukos objektu Tauragės rajone – per nepilnai du mėnesius jį jau aplankė apie 60 tūkst. keliautojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. Dviejų upių santakoje iškilęs bokštas atveria vaizdingą saugomų teritorijų – Pagramančio regioninio parko bei Akmenos kraštovaizdžio draustinio – panoramą.

2023 metų vasarą atidarytas Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas tapo tikru traukos objektu Tauragės rajone.

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas

Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas

Dažnai rengiami žygiai ir išvykos dviračiais palei upę.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Akmenos krantinė

Akmenos krantinė


Padievaičio akmuo, vad. Velnio sostu – mitologinis riedulys, esantis Šilalės rajono savivaldybėje, Kvėdarnos seniūnijoje, Padievaičio kaime, Padievaičio piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos. Jis slūgso pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio (kitaip – Druskinės, Vėžos) upelio krante. Vieta pritaikyta lankymui, pažymėta nuorodomis, pastatytas informacinis stendas. Nuo piliakalnio pusės per upelį permestas medinis tiltelis. Akmuo su gilia paviršiaus įduba primena vietą, tinkamą sėdėjimui. Šalia išsidėstę keli kiti mažesni akmenys.




Padievaičio akmuo, vad. Velnio sostu – mitologinis riedulys, esantis Šilalės rajono savivaldybėje, Padievaičio kaime.


Akmuo „Velnio sostas“ Padievaičio kaime


Andriejaičių ąžuolas auga ant ledynmečiu suformuoto Akmenos upės slėnio šlaito viršaus. Čia pat įsikūręs ir Andriejaičių kaimas, nuo kurio ir duotas vardas medžiui. Ąžuolas visus džiugina savo gyvybingumu ir plačia laja. Galiūno aukštis siekia 26 metrus, o apimtis krūtinės aukštyje – 5 metrus. Amžius nėra nustatytas, bet manoma, kad jam galėtų būti per 300 metų. Jo paunksmėje seniau buvo įkurdintos kapinaitės. Apie kapinaičių buvimą liudija likę seni kryžiai.




Andriejaičių ąžuolas auga ant ledynmečiu suformuoto Akmenos upės slėnio šlaito viršaus. 


Andriejaičio ąžuolas


Iki mūsų dienų Antanas Šabaniauskas (1903-1987) laikomas populiariausiu tarpukario Lietuvos mažosios scenos artistu, kurio intensyvus solisto gyvenimas truko net šešis dešimtmečius. Jo įrašai Lietuvoje paplito didžiuliais tiražais. Dainininko atminimui pastatytas medinis paminklas, o prie jo vaikystės namų stovi memorialinis akmuo.




Iki mūsų dienų Antanas Šabaniauskas (1903-1987) laikomas populiariausiu tarpukario Lietuvos mažosios scenos artistu.


Antano Šabaniausko gimtinės vieta


1941 metais rugsėjo 6 dieną apskrities policijos viršininkas Vladimiras Mylimas išleido žydų izoliavimo ir pilietinių teisių netekties nurodymus. Rugsėjo 12 d. vokiečiai žiedu apsupo mišką, Tauragės – Šilalės plentą ir tiltą per Šunijos upelį. Nuo ryto iki pietų mašinomis žmones vežė į Antšunijos kaimo miško pakraštį – čia moterys, vaikai buvo sušaudyti ir užkasti dviejose duobėse. Kruviname genocide dalyvavo ir vietiniai fašistų pagalbininkai. Antšunijos kaime sušaudyta apie 3000 žydų.


1941 metais rugsėjo 6 dieną apskrities policijos viršininkas Vladimiras Mylimas išleido žydų izoliavimo ir pilietinių teisių netekties nurodymus. R...

Tauragė | Lankytinos vietos | Istoriniai paminklai | Antšunijos žydų genocido vieta


1941 metais rugsėjo 6 dieną apskrities policijos viršininkas Vladimiras Mylimas išleido žydų izoliavimo ir pilietinių teisių netekties nurodymus. 


Antšunijos žydų genocido vieta


Poilsiavietėje galite laisvai pliuškentis tvenkinyje, plaukioti irklente, žaisti tinklinį, futbolą, įvairius žaidimus, degintis, vaikščioti po vaizdingas apylinkes ir tiesiog mėgautis ramiu poilsiu ir buvimu gamtoje.




Poilsiavietėje galite laisvai pliuškentis tvenkinyje, plaukioti irklente, žaisti tinklinį, futbolą, įvairius žaidimus.


Armenos stovyklavietė


Šis 15 metrų bokštas traukia turistus dėl atsiveriančių visai Žemaitijai būdingų vaizdų. Nuo jo matyti Medvėgalis, tolumoje esantis Bilionių kaimas ir už jo esantys tvenkiniai, miškingos vietovės.




Šis 15 metrų bokštas traukia turistus dėl atsiveriančių visai Žemaitijai būdingų vaizdų. 



Aukštagirės apžvalgos bokštas


Trasos ilgis 23 km. Pagrindinė Aukštagirės tako paskirtis - suteikti galimybę pamatyti kalvotąją Žemaitiją, susipažinti su gamtinėmis bei kultūrinėmis pietinės Varnių regioninio parko dalies vertybėmis: Medvėgalio, Bilionių kraštovaizdžio, Aukštagirės geomorfologiniu draustiniais, Bilionių, Medvėgalio istoriniais – archeologiniais kompleksais; Požerės miestelio architektūros objektais; vertingomis floros bei faunos buveinėmis. Maršrutas pažymėtas markiruotėmis ir kelio ženklais. Takas sukasi ratu, į jį galima įsijungti ir kitoje vietoje. Didžioji maršruto dalis eina žvyrkeliais ir asfaltkeliais , tad jis labiausiai tinka iškylai dviračiu.




Pagrindinė Aukštagirės tako paskirtis - suteikti galimybę pamatyti kalvotąją Žemaitiją.



Aukštagirės pažintinis takas


Aktyviam poilsiui Aukštagirės slidinėjimo trasoje šaltuoju metų periodu paruoštos penkios įvairaus sudėtingumo trasos, kurių ilgiai siekia iki 420m. Į kalną kelia du keltuvai, o vaikai ir pradedantieji keliami multiliftiniu ir linijiniu keltuvu. Aukštagirės slidinėjimo trasoje yra įrengta sniego gaminimo sistema, kurio pagalba kokybiškas sniegas gaminamas be jokių cheminių ir bakterinių priedų. Tamsiuoju paros metu trasos bus apšviečiamos.

Mišku apaugęs Aukštagirės kalnas stovi Šilalės rajono Bilionių seniūnijos Aukštagirės kaimo teritorijoje. Jo aukštis siekia 215,1 metrų. Legenda byloja, kad Aukštagirės kalnas iškilo ten, kur vyžas iškratė ant Bilionių piliakalnio sėdėjęs milžinas. Dar pasakojama, kad ir kalnas, ir greta jo esantis kaimas pavadinimą gavo nuo kažkada čia augusių dangų remiančių, neįžengiamų girių.




Aktyviam poilsiui Aukštagirės slidinėjimo trasoje šaltuoju metų periodu paruoštos penkios įvairios trasos, kurių ilgiai siekia iki 420m. 



Aukštagirės slidinėjimo trasa


XX a. 9-ajame deš. užtvenkus Jūros upę ties Balskais buvo įrengtas tvenkinys – užtvindytas 274 ha plotas. Užtvanka yra 14,28 m aukščio.



Balskų užtvanka

Tai 1935 m. statytas, architektų A. Funko ir M. Songailos projektuotas bankas. Pastato architektūroje jaučiamos neoklasicistinės tendencijos. Tai – vienas iš žymiausių tarpukario metų architektūros pavyzdžių, išlikusių mažuose miesteliuose. Per karą pastatas nenukentėjo, pokario metais jame buvo įrengtas viešbutis ir restoranas. Nuo 1977 m. jis vėl naudojamas pagal pirminę paskirtį.


Tai 1935 m. statytas, architektų A. Funko ir M. Songailos projektuotas bankas. Pastato architektūroje jaučiamos neoklasicistinės tendencijos. Tai –...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Banko rūmai


Tai 1935 m. statytas, architektų A. Funko ir M. Songailos projektuotas bankas. 



Banko rūmai

1884 m. Batakiuose įsikūrė evangelikų-liuteronų parapija, buvo pastatyta bažnyčia. Bažnyčia išlikusių iki mūsų dienų.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Batakių Evangelikų Liuteronų bažnyčia


1884 m. Batakiuose įsikūrė evangelikų-liuteronų parapija, buvo pastatyta bažnyčia. Bažnyčia išlikusių iki mūsų dienų.



Batakių Evangelikų Liuteronų bažnyčia

Pats miestelis – paskelbtas urbanistikos paminklu, linijinio plano. Nūdienį pavidalą Batakių miestelio planas įgijo XVI a. antrojoje pusėje ir beveik nepasikeitė iki mūsų dienų. Urbanistinio paminklo vertę lemia savitas planas, vystęsis nedidelėje upelių ir pelkių apsuptoje aukštumoje, kuri buvo labiau tinkama gintis, negu gyventi.


Pats miestelis – paskelbtas urbanistikos paminklu, linijinio plano. Nūdienį pavidalą Batakių miestelio planas įgijo XVI a. antrojoje pusėje ir beve...

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Batakių miestelis - urbanistikos paminklas


Pats miestelis – paskelbtas urbanistikos paminklu, linijinio plano. 



Batakių miestelis - urbanistikos paminklas

Už pylimo griovio, pietuose yra senovės gyvenvietė. Spėjama, kad ant Batakių piliakalnio stovėjusi Žemaičių Aukaimio pilis. Aukaimio pilis buvusi pilis – slėptuvė. Pilį nustatyta tvarka saugojo apylinkės gyventojai. Pavojaus metu visi bėgdavo į ją. Aukaimis buvo svarbi pilis , ginanti Karšuvos žemę, įėjusi į Žemaičių gynybinį pilių žiedą. 1345 m. ties Aukaimiu kryžiuočiai sumušė Lietuvos didįjį kunigaikštį Algirdą, Įvedus Lietuvoje krikščionybę, 1387 m. paskutinis lietuvių Krivių Krivaitis (pagoniško tikėjimo kunigas), vardu Gintautas, sau paskutinę gyvenamąją vietą pasirinko Aukaimį.

Pietiniame Batakių miestelio pakraštyje. Ančios ir Ūkio (Batakės) upelių santakoje yra piliakalnis, vad. Pilute, Pilaite, Švedų kalnu.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Batakių piliakalnis


Pietiniame Batakių miestelio pakraštyje. Ančios ir Ūkio (Batakės) upelių santakoje yra piliakalnis, vad. Pilute, Pilaite, Švedų kalnu. 



Batakių piliakalnis


Batakių šv. Onos bažnyčia – bažnyčia, tituluojama šv. Onos vardu, stovinti Batakių miestelyje, 7 km į pietvakarius nuo Skaudvilės, Ančios slėnio dešiniajame krante. Batakiai garsėja šv. Onos atlaidais.



Batakių šv. Onos bažnyčia – bažnyčia, tituluojama šv. Onos vardu, stovinti Batakių miestelyje.

Lankytinos vietos | Batakių šv. Onos bažnyčia

Batakių šv. Onos bažnyčia – bažnyčia, tituluojama šv. Onos vardu, stovinti Batakių miestelyje.


Batakių šv. Onos bažnyčia


Ant aukšto Nemuno kranto įsikūrę dvaro rūmai. Į juos nuo panemunės kelio veda apie 60 m aukščio laiptai, kuriuos sudaro 365 pakopos. Rūmai pastatyti 1830–1840 m. pagal italo architekto Pjero de Rosio itališkos vilos projektą. Dvaro rūmų statytojas – Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba. Belvederis – itališkai – „gražus vaizdas“. Rūmus supa retų medžių parkas. Iš masyvaus triaukščio rūmų bokšto atsiveria nuostabus vaizdas – Nemuno – Dubysos slėnis.




Ant aukšto Nemuno kranto įsikūrę dvaro rūmai. Į juos nuo panemunės kelio veda apie 60 m aukščio laiptai, kuriuos sudaro 365 pakopos. 


Belvederio dvaras


Piliakalnis priskiriamas karų su kryžiuočiais laikotarpiui. Dėl ryškiai matomų piliakalnio gynybinių įtvirtinimų liekanų (terasų) jis primena laiptuotą piramidę. Pietiniame kalvos šlaite yra gausus kultūrinis sluoksnis – rasta lipdytos keramikosgruoblėtu paviršiumi. Įžymus archeologas L. Kšivickis taip žavėjosi Bilionių piliakalniu, jog įvardijo jį vienu įdomiausių ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio archeologijos paminklu.




Piliakalnis priskiriamas karų su kryžiuočiais laikotarpiui. Dėl ryškiai matomų piliakalnio gynybinių įtvirtinimų jis primena laiptuotą piramidę. 



Bilionių piliakalnis


Būbliškės piliakalnis įrengtas Nemuno slėnio aukštumos pakraštyje. Piliakalnio aikštelė 19x9 m dydžio ovali, pailga rytų vakarų kryptimi. Šlaitai vidutinio statumo, 3-15 m aukščio. II pasaulinio karo metu piliakalnis naudotas kariniais tikslais – iškasti apkasų grioviai, didelio bunkerio duobė. Manoma, kad piliakalnio prieigose buvusios gyvenvietės vietoje įsikūrė vienas seniausių ir stambiausių Pagėgių krašto dvarų – Būbliškės dvaras. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XIII a. Šiuo metu piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais ir krūmais, nepritaikytas lankymui.




Būbliškės piliakalnis įrengtas Nemuno slėnio aukštumos pakraštyje. Piliakalnio aikštelė 19x9 m dydžio ovali, pailga rytų vakarų kryptimi.



Birštoniškių (Būbliškės) piliakalnis


Bitėnų kaimą Bitės upelis (dešinysis Nemuno intakas) dalija į dvi dalis, lyg į du kaimus Šilėnus (esančius prie šilo, didelio Bitėnų miško masyvo) ir Užbičius (kaimą už Bitės upelio). Šios kaimų dalys turėjo atskiras kapines: Bitėnų-Užbičių ir Bitėnų -Šilėnų. Bitėnų-Šilėnų kapinės buvo įrengtos miško pakraštyje. Sovietmečiu, kaip ir daugelis šio krašto kapinių, labai sunaikintos. Konkrečiai šiose buvo ieškoma Napoleono lobio, nes jose augo vienas iš trijų ženklų neva žymėjusių lobio vietą. Iki šiol kapinėse auga du galingi 4,1 ir 3,1 m apimties ąžuolai. Ten 1974 m. valstybiniu lygmeniu buvo organizuota lobio paieška. Ekskavatoriais iškasta net 10 m gylio duobė, išniekinta didžioji dalis šių kapinių. Spaustuvininko, visuomenės veikėjo Martyno Jankaus vaikaitės – Evos Jankus – Gerola (Ievos Jankutės) iniciatyva ir lėšomis kapinės 2010 m. sutvarkytos. Jose stovi skulptoriaus Algirdo Boso skulptūra „Prūsų Lietuvos ainiams atminti“. 2014 m. Bitėnų-Šilėnų kapinėse šalia savo protėvių amžino poilsio atgulė ir Eva Jankus-Gerola. Čia palaidota visa jos mamos Anės giminė - Kerkojai, gyvenę Bitėnuose-Šilėnuose.




Bitėnų kaimą Bitės upelis dalija į dvi dalis, lyg į du kaimus Šilėnus ir Užbičius.


Bitėnų - Šilėnų kapinės


Pačiame Bitėnų kaimo centre, pušyse ant Nemuno kranto, kasmet  lizdus krauna ir peri vaikus baltieji gandrai. Skirtingais metais kolonijoje būna iki 23 lizdų, kai kuriose pušyse yra net po du lizdus. Įdomu tai, kad dažniausiai gandrai lizdus krauna lapuočiuose medžiuose, o štai bitėniškiai gandrai pasirinko gyventi pušyse. Turistinio sezono metu Bitėnuose galima stebėti gandrų gyvenimą lizduose, pirmuosius jauniklių bandymus skristi, tėvų rūpinimąsi vaikais. 




Pačiame Bitėnų kaimo centre, pušyse ant Nemuno kranto, kasmet  lizdus krauna ir peri vaikus baltieji gandrai. 


Bitėnų gandrų kolonija


Šios kapinaitės dar vadinamomis Mažosios Lietuvos panteonu. Kapines puošia metaliniai vartai, pagaminti pagal architektų Martyno ir Marijos Purvinų projektą. Viršutinėje vartų dalyje iškalti Vydūno žodžiai „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Šios kapinaitės - Vydūno, Martyno Jankaus, Valterio – Kristupo Banaičio, Jono Vanagaičio, Elenos Grigolaitytės – Kondratavičienės, Aleksandro Žvinakio ir kitų Lietuvai nusipelniusių asmenybių amžinojo poilsio vieta. Martyno Jankaus ir Vydūno kapai yra įtraukti į valstybės saugomų objektų sąrašą. Kapinaitėse yra išlikusių metalinių ir betoninių tradicinių kryžių, kapų apvadų, taip pat Mažosios Lietuvos kalvius reprezentuojančių darbų pavyzdžių.




Šios kapinaitės dar vadinamomis Mažosios Lietuvos panteonu. 


Bitėnų (Užbičių) kapinės 


Būbliškės dvaro užuomazgos siekia XIV a. 1736 metais vykdant valdų reformas Būbliškės oficialiai tapo administraciniu centru, iš kur buvo valdomi nemaži plotai Tilžės apylinkėse.




Būbliškės dvaro užuomazgos siekia XIV a. 1736 metais vykdant valdų reformas Būbliškės oficialiai tapo administraciniu centru.



Būbliškės dvaro sodybos fragmentai su parku


Įspūdingiausias ir gražiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti teismo rūmai. XX a. pr. visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos  – viena iš jų ir Viešvilėje. 1956 m. pastate buvo įkurti Viešvilės vaikų globos namai.




Įspūdingiausias ir gražiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti teismo rūmai. XX a. pr. 



Buvę Viešvilės teismo rūmai

Muziejų tūkstantmečio ąžuolo  kamiene  įrengė rašytojas, istorikas Dionizas Poška (1765–1830).  Apylinkėse augo daug ąžuolų. Vieną jų, jau džiūstantį,  1812 m. rašytojas Dionizas Poška valstiečiams liepė nukirsti – tai buvo bene 1000 metų ąžuolas (12,5 m apimties). Vyrai darbavosi visą dieną. Po to medis supjaustytas į tris dalis. Storiausios nuopjovos vidų, kad būtų lengviau tempti, išskaptavo ir nuritino D. Poškos dvarelio link. Atsiritinęs į savo kiemą, rašytojas įsirengė altaną. Uždėjęs šiaudinį stogą, iškirtęs langus, įstatęs duris jis ąžuolo kamiene įsirengė kambarėlį, kurį pavadino Baubliu. Antrąją kamieno atpjovą D. Poška dovanojęs vyskupui  Giedraičiui, tačiau tolimesnis šitos altanos likimas nežinomas. Iš trečiosios dalies išpjovė dvi trijų colių storio lentas, kurių vieną pasiūlęs Vilniaus universitetui, o jei šis atsisakytų, tai atiduotų Kražių gimnazijai. Iš kitos manęs pasidirbti stalą. Žmonės ąžuolą Baubliu vadino todėl, kad vėjas jo
giliose drevėse baubte baubdavo., Pats rašytojas Baublio vardą siejo su senovės lietuvių medaus dievaičiu Bubilu.
Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia parašė savo kūrinį “Mužikas Žemaičių ir Lietuvos”, sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Rašytojas įkūrė pirmąjį lietuvių kraštotyros muziejų.  Vėliau šalia didžiojo Baublio, ant Pelos  upelio kranto vingio pastatytas dar vienas baublys,  mažesnis jo „brolis“. Apie  šį baublį  žmonės pasakoja įvairiai: vieni sako jį buvus atpjautą nuo to paties kamieno, kaip ir pirmasis, kiti – kad nuo kito ąžuolo, augusio iš to paties kelmo., D. Poškai mirus, surinktos senienos paties jo valia pasklido po Lietuvą, didžioji jų
dalis pražuvo Pirmojo pasaulinio karo metais. XIX a. pab. – XX a. pr. D. Poškos Baubliams
pakeistas šiaudinis stogas, jis apkaltas lentutėmis, padėti cementiniai pamatai. 1930 m.
visuomenės iniciatyva Baubliai buvo apdengti mediniais gaubtais, suveržti metaliniai lankais. 1947 m. Baublių muziejus buvo atkurtas. 1949 m. – 1962 m. Bijotuose veikė D. Poškos memorialinis muziejus. Pirmą kartą Baubliai konservuoti 1956 m. 1971 m. Baubliai buvo uždengti stikliniais gaubtais. 2011 m. įgyvendinus VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūros adminstruotą projektą „Bijotų dvaro sodybos – Baublių komplekso pritaikymas turizmui“ Baubliai buvo restauruoti., Kiekvieną pavasarį prie D. Poškos Baublių vyksta Tarptautinis poezijos festivalis
„Poezijos pavasaris“ bei teikiama 2009-aisiais įsteigta Šilalės rajono savivaldybės Dionizo Poškos premija.

Muziejų tūkstantmečio ąžuolo  kamiene  įrengė rašytojas, istorikas Dionizas Poška (1765–1830).  Apylinkėse augo daug ąžuolų. Vieną jų, jau džiūstantį,  1812 m. rašytojas Dionizas Poška valstiečiams liepė nukirsti – tai buvo bene 1000 metų ąžuolas (12,5 m apimties). Vyrai darbavosi visą dieną. Po to medis supjaustytas į tris dalis. Storiausios nuopjovos vidų, kad būtų lengviau tempti, išskaptavo ir nuritino D. Poškos dvarelio link. Atsiritinęs į savo kiemą, rašytojas įsirengė altaną. Uždėjęs šiaudinį stogą, iškirtęs langus, įstatęs duris jis ąžuolo kamiene įsirengė kambarėlį, kurį pavadino Baubliu. Antrąją kamieno atpjovą D. Poška dovanojęs vyskupui  Giedraičiui, tačiau tolimesnis šitos altanos likimas nežinomas. Iš trečiosios dalies išpjovė dvi trijų colių storio lentas, kurių vieną pasiūlęs Vilniaus universitetui, o jei šis atsisakytų, tai atiduotų Kražių gimnazijai. Iš kitos manęs pasidirbti stalą. Žmonės ąžuolą Baubliu vadino todėl, kad vėjas jo
giliose drevėse baubte baubdavo.

Pats rašytojas Baublio vardą siejo su senovės lietuvių medaus dievaičiu Bubilu.
Baublyje D. Poška dirbo ir ilsėjosi. Čia parašė savo kūrinį “Mužikas Žemaičių ir Lietuvos”, sudėjo archeologinius radinius, istorinę ir etnografinę medžiagą, senovės dievų atvaizdus, įžymių žmonių portretus ir daugiau kaip 200 knygų bibliotekėlę. Rašytojas įkūrė pirmąjį lietuvių kraštotyros muziejų.  Vėliau šalia didžiojo Baublio, ant Pelos  upelio kranto vingio pastatytas dar vienas baublys,  mažesnis jo „brolis“. Apie  šį baublį  žmonės pasakoja įvairiai: vieni sako jį buvus atpjautą nuo to paties kamieno, kaip ir pirmasis, kiti – kad nuo kito ąžuolo, augusio iš to paties kelmo.

D. Poškai mirus, surinktos senienos paties jo valia pasklido po Lietuvą, didžioji jų
dalis pražuvo Pirmojo pasaulinio karo metais. XIX a. pab. – XX a. pr. D. Poškos Baubliams
pakeistas šiaudinis stogas, jis apkaltas lentutėmis, padėti cementiniai pamatai. 1930 m.
visuomenės iniciatyva Baubliai buvo apdengti mediniais gaubtais, suveržti metaliniai lankais. 1947 m. Baublių muziejus buvo atkurtas. 1949 m. – 1962 m. Bijotuose veikė D. Poškos memorialinis muziejus. Pirmą kartą Baubliai konservuoti 1956 m. 1971 m. Baubliai buvo uždengti stikliniais gaubtais. 2011 m. įgyvendinus VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūros adminstruotą projektą „Bijotų dvaro sodybos – Baublių komplekso pritaikymas turizmui“ Baubliai buvo restauruoti.

Kiekvieną pavasarį prie D. Poškos Baublių vyksta Tarptautinis poezijos festivalis
„Poezijos pavasaris“ bei teikiama 2009-aisiais įsteigta Šilalės rajono savivaldybės Dionizo Poškos premija.

Muziejų tūkstantmečio ąžuolo  kamiene  įrengė rašytojas, istorikas Dionizas Poška (1765–1830).  

D. Poškos Baublių muziejus


2 km į šiaurę nuo Smalininkų stovi sodyba, statyta XIX a. Joje gimė ir gyveno (1926–1993 m.) Mažosios Lietuvos savamokslė menininkė Lida Meškaitytė, palikusi didelę akvarelės miniatiūrų kolekciją.

Menininkė jautriai, su meile ir begaliniu kruopštumu į paveiksliukus perkėlė gimtinės vaizdus, artimuosius. Dailininkės kūrybą galima pamatyti Jurbarke Vinco Grybo memorialiniame muziejuje ir Lietuvos dailės muziejaus Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje.



2 km į šiaurę nuo Smalininkų stovi sodyba, statyta XIX a. Joje gimė ir gyveno (1926–1993 m.) Mažosios Lietuvos savamokslė menininkė Lida Meškaitytė.

Dailinikės Lidijos Meškaitytės sodyba


Dalia Grinkevičiūtė – gydytoja, tremtinė, atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorė. Ji viena ryškiausių tremties literatūros rašytojų, lietuvių tautos tremties išgyvenimų liudytojų ir metraštininkių.




Dalia Grinkevičiūtė – gydytoja, tremtinė, atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorė. 



Dalios Grinkevičiūtės namas-muziejus

Dauglaukio Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katalikų bažnyčia stovi Dauglaukio kaime, Tauragės rajone. Pastatyta 2006 metais.

Tauragė | Lankytinos vietos | Architektūra | Dauglaukio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia


Dauglaukio Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katalikų bažnyčia stovi Dauglaukio kaime, Tauragės rajone. Pastatyta 2006 metais.



Dauglaukio Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia


Medinę bažnyčią 1796 m. pastatė vietos meistrai Urbonai už vietos dvarininkų Daujotų lėšas.



Didkiemio Šv. Angelų Sargų bažnyčia


Pagramančio regioniniame parke, Andriejaičių ir Kilpinės apylinkėse, ledynų tirpsmo metu susiformavo įspūdingas Akmenos upės riedulynas – "Didžioji rėva". Unikalus Akmenos slėnis išsiskiria nepakartojamu ir savitu kraštovaizdžiu, todėl yra saugomas kaip gamtos paveldo objektas. Upės vandenys čia garma giliu slėniu, nuolydis vietomis didžiulis – net 3m/km. Todėl upė galinga jėga plauna dugne esančias smėlio ir molio daleles, plukdydama jas pasroviui. Tuo tarpu dugne lieka įvairaus dydžio akmenys – rieduliai. Prieš "Didžiąją rėvą" ilgą laiką buvusi sąsmauka neleido toliau nuplukdyti išplaunamų riedulių. Taip Akmena šioje vietoje surideno akmeninį slenkstį, šiandien vadinamą "Didžiąją rėvą". Riedulyno plotas – apie trečdalis hektaro. Akmenos aktyvumu, giliais kanjonais, smarkiomis rėvomis gali įsitikinti kiekvienas, kuriam teko arba teks keliauti šia upe pavasarį ar rudenį. Gražu prie rėvos ir vasarą, kai subaltuoja šimtai tūkstančių akmenų – pasišokinėjant nuo akmens ant akmens, Akmeną galima perbėgti, nesušlapus kojų. Šalia "Didžiosios rėvos" yra įrengta poilsiavietė, kurioje mėgsta apsistoti, pasiklausyti vandens šniokštimo ne tik vandens turistai.




Pagramančio regioniniame parke, Andriejaičių ir Kilpinės apylinkėse, ledynų tirpsmo metu susiformavo įspūdingas Akmenos upės riedulynas.



Didžioji Akmenos rėva


Stovyklavietė Dobilų slėnis – tai atokus ir privatus šeimos vienkiemis, apsuptas Jūros upės ir miško, įsikūręs Šilalės rajone, 3 km iki Kvėdarnos, Padievaičio kaime.




Stovyklavietė Dobilų slėnis – tai atokus ir privatus šeimos vienkiemis, apsuptas Jūros upės ir miško, įsikūręs Šilalės rajone.



Dobilų slėnis


Vandens dviračių, baidarių, irklenčių, paplūdimio gultų, pavėsinės - stovyklavietės nuoma.



Draudenių stovyklavietė

Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies koplyčia, arba Gvaldų koplyčia – medinė koplyčia, esanti Šilalės dekanato Kvėdarnos parapijoje, Gvaldų kaimo šiauriniame pakraštyje, miške, 400m į vakarus nuo Jūros ir Aitros santakos. 


Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies koplyčia, arba Gvaldų koplyčia – medinė koplyčia, esanti Šilalės dekanato Kvėdarnos parapijoje.



Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies koplyčia

Vakarinėje Veliuonos dalyje siūlome aplankyti ir išvysti įspūdingą didikų Zaleskių laikus menančią mūrinę koplyčią., 1844 m. Veliuonos dvarininkai Zaleskiai pastatė laidojimo koplyčią. Tai buvo pati garbingiausia kapinių vieta. Čia laidojo kilmingus ir turtingus žmones. Koplyčioje nuo Nemuno pusės buvo įėjimas ir laiptais, viduje – altorėlis., Visų šventųjų dieną ir per Vėlines būdavo laikomos pamaldos už Zaleskių artimuosius. Pirmojo pasaulinio karo metais koplyčios stogą pramušė sviedinys. Begriūnanti mūrinė Zaleskių giminės laidojimo koplyčia visais laikais buvo ryškus kapinių akcentas ir simbolis. Su kiekvienais metais ji vis labiau nyko. Iki 2019 m. buvo išlikusios tik sienos su smailiaarkėmis durų ir langų angomis, būdingomis stilistinei architektūrai.  Šiuo metu daug metų nykusi koplytėlė yra restauruota.

Vakarinėje Veliuonos dalyje siūlome aplankyti ir išvysti įspūdingą didikų Zaleskių laikus menančią mūrinę koplyčią.

1844 m. Veliuonos dvarininkai Zaleskiai pastatė laidojimo koplyčią. Tai buvo pati garbingiausia kapinių vieta. Čia laidojo kilmingus ir turtingus žmones. Koplyčioje nuo Nemuno pusės buvo įėjimas ir laiptais, viduje – altorėlis.

Visų šventųjų dieną ir per Vėlines būdavo laikomos pamaldos už Zaleskių artimuosius. Pirmojo pasaulinio karo metais koplyčios stogą pramušė sviedinys. Begriūnanti mūrinė Zaleskių giminės laidojimo koplyčia visais laikais buvo ryškus kapinių akcentas ir simbolis. Su kiekvienais metais ji vis labiau nyko. Iki 2019 m. buvo išlikusios tik sienos su smailiaarkėmis durų ir langų angomis, būdingomis stilistinei architektūrai.  Šiuo metu daug metų nykusi koplytėlė yra restauruota.

Dvarininkų Zaleskių koplyčia (Veliuonos kapinių koplyčia)


Vilkyškių ekspozicijoje "Istorijos inkubatorius"  jūs būsite nustebinti gausa interaktyvių veiklų, kurios įkurtos viename buvusio Vilkyškių dvaro pastatų, arklidėse.
, Čia jūsų laukia:, 3D - animuoti filmai " Kelionė į Tilžę", kurie atskleis jums Tilžės taikos pasirašymo subtilybes, karalienės Luizės apsilankymo Tilžėje, Piktupėnuose, bei Klaipėdoje priežastis, panardins į mitologinį Rambyno kalno pasaulį., Interaktyvus istorinis edukacinis žaidimas viktorina, valdomas nuotoliniu būdu. Jo tikslas - padėti išsamiau pažinti Rytų Prūsijos istoriją sužinant paprastus, bet neįtikėtinus istorijos faktus., Interaktyvi "Siauruko" siena, jos pagalba galėsite pakeliauti nuo Pagėgių ar Tilžės iki pat Smalininkų, Mažosios Lietuvos pasienio. Šio žaidimo pagalba jūs galėsite prisiliesti ir šį tą sužinoti  apie "vargo pinigus", sužinosite kokios prekės buvo aktualios tuo metu čia gyvenusiems žmonėms, ką augino, kuo prekiavo šio krašto ūkininkai., Informacinis terminalas- sudaro galimybę savarankiškai keliauti žemėlapiu ir pažinti Vakarų Lietuvos istorines vietas., Telefonas, :+37065618551 , El. paštas: , ticpagegiai@gmail.com , Adresas, : J.Bobrovskio g. 31, Vilkyškiai 


Vilkyškių ekspozicijoje "Istorijos inkubatorius"  jūs būsite nustebinti gausa interaktyvių veiklų, kurios įkurtos viename buvusio Vilkyškių dvaro pastatų, arklidėse.



Ekspozicijoje "Istorijos inkubatorius"  jūs būsite nustebinti gausa interaktyvių veiklų, viename buvusio Vilkyškių dvaro pastatų, arklidėse.



Ekspozicija "Istorijos inkubatorius"

Gaurės šv. arkangelo Mykolo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Gaurės miestelyje, prie Įkojo ir Šešuvies santakos.



Gaurės šv. arkangelo Mykolo bažnyčia


Nupjauto kūgio formos Gedimino kapo kalną su stačiais 10-25 m aukščio šlaitais juosia apie 3 m pločio terasa. Kalva pradėta vadinti Gedimino kapo kalnu XIX a. I pusėje. Leganda byloja, kad ant kalvos palaidotas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. XVII a. viduryje, kai vyko karas su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste, įrengiant karinius įtvirtinimus, kalvos paviršius buvo smarkiai apardytas. XIX-XX a. pr. aikštelėje ir šlaituose buvo kasami grioviai, pilami pylimai. XVII-XVIII a. kalne ir aplinkoje buvo laidojama. Dabar Gedimino kapo kalno aikštelės centre stovi Lietuvos atgimimo laikotarpiu iš akmenų sumūrytas aukuras.




Nupjauto kūgio formos Gedimino kapo kalną su stačiais 10-25 m aukščio šlaitais juosia apie 3 m pločio terasa. 



Gedimino kapo kalnas su paminklu


1902 m. nuo Pagėgių į Smalininkus buvo nutiestas beveik 56 km ilgio siaurasis geležinkelis., 
Siaurukas važiuodavo lėtai – vidutiniškai 20 km per valandą. Sako, pakeliui net gėlių būdavo galima pasiskinti. Bėgiai buvo išardyti pirmaisiais pokario metais, o stoties pastatas (dabar – gyvenamasis namas) palyginus neblogai išsilaikė. Tai raudono mūro „vokiško“ stiliaus statinys su mezoninu. Egzotikos jam suteikia ant fasado net sovietmečiu išlikęs užrašas „Schmalleningken“.






1902 m. nuo Pagėgių į Smalininkus buvo nutiestas beveik 56 km ilgio siaurasis geležinkelis.


Siaurukas važiuodavo lėtai – vidutiniškai 20 km per valandą. Sako, pakeliui net gėlių būdavo galima pasiskinti. Bėgiai buvo išardyti pirmaisiais pokario metais, o stoties pastatas (dabar – gyvenamasis namas) palyginus neblogai išsilaikė. Tai raudono mūro „vokiško“ stiliaus statinys su mezoninu. Egzotikos jam suteikia ant fasado net sovietmečiu išlikęs užrašas „Schmalleningken“.






1902 m. nuo Pagėgių į Smalininkus buvo nutiestas beveik 56 km ilgio siaurasis geležinkelis.



Geležinkelio stoties pastatas Smalininkuose

Geologinė atodanga įspūdingai aukštą (maždaug 24 metrų) ir ilga (maždaug 160 metrų). Nuo erozijos veikiamos atodangos nuolat virsta medžiai, o atsidengę sluoksniai byloja apie 200 tūkstančių metų istoriją.

Geologinė atodanga įspūdingai aukštą (maždaug 24 metrų) ir ilga (maždaug 160 metrų). Nuo erozijos veikiamos atodangos nuolat virsta medžiai, o atsi...

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Genių atodanga


Geologinė atodanga įspūdingai aukštą (maždaug 24 metrų) ir ilga (maždaug 160 metrų). 



Genių atodanga


Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia - neogotikinis šedevras pradėtas statyti 1896 m. Bažnyčios statyba daugiausiai rūpinosi nuo 1894 m. čia klebonavęs Juozapas Čerkeliauskas (1857-1926).

Bažnyčia yra išskirtinė visoje Lietuvoje. Pirmiausiai dėl savo vardo, mat toks titulas jai suteiktas vienintelei šalyje. Tokį pat vardą turi ir viena iš trijų seniausių krikščioniškų bažnyčių pasaulyje – Švč. Mergelės Marijos Snieginės bazilika Romoje. Antras išskirtinumas – jos viduje prieš 90 metų įrengti du ąžuoliniai altoriai – vieninteliai tokie Lietuvoje. Trečia – šioje Dievo šventovėje rugpjūčio mėnesį vykstančių Snieginės atlaidų metu iškrenta sniegas (balti popierėliai), primindamas legendą apie iškritusį sniegą ir toje vietoje pastatytą minėtą baziliką Romoje.




Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia - neogotikinis šedevras pradėtas statyti 1896 m. 



Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia


Piliakalnis dar vadinamas Pilė, Pilis. Apardytas, jo šiaurinę dalį nuplovė Akmena. Piliakalnį juosia slėnis. Šlaitai statūs, 8–10 m aukščio. Aikštelės išliko apie 20 m ilgio ir 2–3 m pločio pietvakarinis kraštas bei pietrytiniame jos gale buvusio apie 4 m aukščio pylimo dalis. Už jo yra 2 m pločio (viršuje) ir 1 m gylio griovys. Rytiniame šlaite, 7 m žemiau aikštelės, yra antras, žemas, pylimėlis. Šiauriau piliakalnio, už 10 m gylio griovio, yra dar viena kalva, kurioje greičiausiai buvo papilys, tačiau ir jos didžiąją dalį nuplovė Akmena. Anksčiau piliakalnį Akmena galėjo juosti iš trijų pusių, likusi senvagė.

Istorikai Rimantas Jasas ir Romas Batūra, archeologas Gintautas Zabiela spėja, kad XIV a. pirmaisiais dešimtmečiais čia stovėjo šaltiniuose minima viena svarbiausių Karšuvos žemės pilių, Pūtvės pilis, kurią 1307 ir 1315 du kartus sudegino kryžiuočiai. Dabartinio Pūtvės kaimo žemės prasideda vos už pustrečio kilometro į pietus nuo piliakalnio. Anksčiau jos galėjo apimti ir piliavietę. Tokią tikimybę padidina faktas, kad bajorams Pūtviams priklausiusio dvaro žemės, 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriaus duomenimis, siekė Vaičius, kitapus Akmenos esantį kaimą. Tačiau ir pačiame Pūtvės kaime būta piliakalnio.1307 m., per pirmąjį žinomą užpuolimą, pasinaudoję tuo, kad pilėnai dar miegojo, Ragainės komtūro vedami priešai "slapta įsibrovė į papilį ir pavertė jį pelenais, paimdami į nelaisvę ar nukaudami visus, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į pilį". Tų pačių metų rudenį, tas pats "komtūras su savo broliais bei raiteliais ir antrą kartą sudegino tą papilį". Tačiau pačią pilį kryžiuočiai užėmė ir iš pamatų sunaikino tik po kelerių metų, kai jos vartus priešams atkėlė vietos didžiūnas išdavikas Spudas, už tai su šeima jis gavo krikšto malonę. Tvirtovė, matyt, buvo greitai atstatyta, nes 1328 m. vėl "Ragainės broliai su 80 vyrų puolė papilį ir stojo į kovą su Pūtvės pilėnais". Vėlesniuose šaltiniuose Pūtvės pilis nebeminima.




Piliakalnis dar vadinamas Pilė, Pilis. Apardytas, jo šiaurinę dalį nuplovė Akmena. Piliakalnį juosia slėnis. 


Indijos piliakalnis

Pagrindinis piliakalnis (Pilaitė) įrengtas Suvirkštės upelio kairiojo kranto slėnyje įsiterpiančioje atskiroje kalvoje. 100 m į pietryčius nuo piliakalnio, Suvirkštės kairiajame krante esančiame kranto kyšulyje įrengtas antras piliakalnis. Į šiaurės vakarus, abiejuose Suvirkštės krantuose, žemoje vietoje yra papėdės gyvenvietė.

Prie Suvirkšties upelio yra Ivangėnų (Karšuvos) archeologijos paminklų kompleksas, kurį sudaro du piliakalniai, papėdės gyvenvietė ir kapinynas.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Ivangėnų piliakalnis

Prie Suvirkšties upelio yra Ivangėnų (Karšuvos) archeologijos paminklų kompleksas, kurį sudaro du piliakalniai, papėdės gyvenvietė ir kapinynas. 



Ivangėnų piliakalnis

Jurbarko dvaras yra pačiame Jurbarko mieste, vakariniame pakraštyje. Čia, gražiame parke, ant kairiojo Mituvos kranto kunigaikštis Vasilčikovas pastatė stilingus rūmus, praplėtė parką ir visą jį aptvėrė raudonų plytų mūro tvora. Netoli pagrindinių rūmų buvo pastatyti dar du namai, vadinami flygeliai (sparnai). Pietiniame flygelyje gyvendavo kunigaikščių tarnai, čia seniau galėjo būti ir dvaro raštinė. Šiaurinis flygelis buvo ištaigingai įruoštas ir skirtas kunigaikščio šeimos nariams arba svečiams. Netoli šiaurinio flygelio, šiaurės rytų pusėje buvo pastatyta nedidelė, bet gana puošni mūrinė cerkvė., Buvęs dvaro parkas įkurtas XIX a. viduryje. Parkas driekiasi siaura juosta Mituvos kairiajame krante ir lengvai pasiekiamas tilteliu, esančiu šalia švenčių estrados. Parko teritorija užima apie 9 ha. teritorijos ir yra mišraus išplanavimo. Centrinėje dalyje įrengtas parteris, kurį juosia iš rytų į vakarus einančios privažiavimo alėjos kilpa. Parko medelynus sudaro vietiniai klevai, liepos ir beržai su ąžuolų ir skroblų priemaiša. Alėjose auga europiniai maumedžiai ir juodosios pušys. Pagrindinė alėja jungia klasicistinio stiliaus rūmus su buvusiais puošniais dekoratyviniais vartais. Pro juos buvo patenkama į miestelio gatvę. Antrieji vartai – šiaurės rytų dalyje. Iš šiaurės ir rytų dvaro sodybos parką riboja Jurbarko miestas, iš pietų – gyvenamieji rajonai, o vakarinėje dalyje vyrauja banguotas reljefas, Mituvos upė su savo slėniu.

Jurbarko dvaras yra pačiame Jurbarko mieste, vakariniame pakraštyje. Čia, gražiame parke, ant kairiojo Mituvos kranto kunigaikštis Vasilčikovas pastatė stilingus rūmus, praplėtė parką ir visą jį aptvėrė raudonų plytų mūro tvora. Netoli pagrindinių rūmų buvo pastatyti dar du namai, vadinami flygeliai (sparnai). Pietiniame flygelyje gyvendavo kunigaikščių tarnai, čia seniau galėjo būti ir dvaro raštinė. Šiaurinis flygelis buvo ištaigingai įruoštas ir skirtas kunigaikščio šeimos nariams arba svečiams. Netoli šiaurinio flygelio, šiaurės rytų pusėje buvo pastatyta nedidelė, bet gana puošni mūrinė cerkvė.

Buvęs dvaro parkas įkurtas XIX a. viduryje. Parkas driekiasi siaura juosta Mituvos kairiajame krante ir lengvai pasiekiamas tilteliu, esančiu šalia švenčių estrados. Parko teritorija užima apie 9 ha. teritorijos ir yra mišraus išplanavimo. Centrinėje dalyje įrengtas parteris, kurį juosia iš rytų į vakarus einančios privažiavimo alėjos kilpa. Parko medelynus sudaro vietiniai klevai, liepos ir beržai su ąžuolų ir skroblų priemaiša. Alėjose auga europiniai maumedžiai ir juodosios pušys. Pagrindinė alėja jungia klasicistinio stiliaus rūmus su buvusiais puošniais dekoratyviniais vartais. Pro juos buvo patenkama į miestelio gatvę. Antrieji vartai – šiaurės rytų dalyje. Iš šiaurės ir rytų dvaro sodybos parką riboja Jurbarko miestas, iš pietų – gyvenamieji rajonai, o vakarinėje dalyje vyrauja banguotas reljefas, Mituvos upė su savo slėniu.

Jurbarko dvaras yra pačiame Jurbarko mieste, vakariniame pakraštyje. 

Jurbarko dvaro parkas

Darbo laikas:, I-IV 8.00 – 17.00, V 8.00 – 16.00, VI 11.00 – 16.00, Nuo birželio mėn.:, I-V 8.00 – 18.00, VI – VII 11.00 – 16.00, Muziejus įkurtas 1994 m. buvusio kunigaikščių Vasilčikovų dvaro šiaurinėje oficinoje. Dabar muziejuje veikia dvi pagrindinės ekspozicijos, atspindinčios viduramžius – kovų su kryžiuočiais laikus bei Jurbarko dvaro ir miesto istoriją bei kultūrą. Viduramžių salėje galite paliesti ir apžiūrėti šarvų, ginklų ir šaudmenų muliažus, kryžiuočių ir lietuvių vėliavas, veikia interaktyvus informacinis terminalas-stalas. Medinių pilių sistemą vaizduojančiame makete mobiliomis figūrėlėmis galima žaisti karinius žaidimus. Dvaro istorijos ir kultūros salėje eksponuojamos miesto istoriją atspindinčios nuotraukos, žemėlapiai, miesto planai, miestiečių daiktai. Lankytojai gali nusifotografuoti apsirengę XIX a. pab. laikmečio rūbais, sukabintais dvaro rūbinėje., Telefonas, : , 844752710, El. paštas, : , direktore@jurbarkomuziejus.lt

Muziejus įkurtas 1994 m. buvusio kunigaikščių Vasilčikovų dvaro šiaurinėje oficinoje. Dabar muziejuje veikia dvi pagrindinės ekspozicijos, atspindinčios viduramžius – kovų su kryžiuočiais laikus bei Jurbarko dvaro ir miesto istoriją bei kultūrą. Viduramžių salėje galite paliesti ir apžiūrėti šarvų, ginklų ir šaudmenų muliažus, kryžiuočių ir lietuvių vėliavas, veikia interaktyvus informacinis terminalas-stalas. Medinių pilių sistemą vaizduojančiame makete mobiliomis figūrėlėmis galima žaisti karinius žaidimus. Dvaro istorijos ir kultūros salėje eksponuojamos miesto istoriją atspindinčios nuotraukos, žemėlapiai, miesto planai, miestiečių daiktai. Lankytojai gali nusifotografuoti apsirengę XIX a. pab. laikmečio rūbais, sukabintais dvaro rūbinėje.

Muziejus įkurtas 1994 m. buvusio kunigaikščių Vasilčikovų dvaro šiaurinėje oficinoje. 



Jurbarko krašto muziejus


Jurbarke seniausias paminklas skirtas Vytautui Didžiajam. Jį 1930 m. pastatė skulptorius Vincas Grybas, atvykęs gyventi į šį miestą 1928 m. Šiam biustiniam paminklui būdingas romantinis pakilumas, istorinė puošyba, įmantri technika, puiki medžiagų kokybė apsaugojusi paminklo formas nuo gamtos poveikio. Per sovietmečio okupacijos laiką šis paminklas buvo barbariškai nusiaubtas, sunaikinta daug svarbių detalių: liko be tautinės atributikos, nuimta paminklinė lenta. 1990 m. paminklas restauruotas. Šioje vietoje Jurbarko miestiečiai švenčia valstybines šventes.




Jurbarke seniausias paminklas skirtas Vytautui Didžiajam. Jį 1930 m. pastatė skulptorius Vincas Grybas.


Jurbarko paminklas Vytautui Didžiajam

Darbo laikas:, I-IV 8.00 – 17.00, V 8.00 – 16.00, VI 11.00 – 16.00, Nuo XV a. Jurbarkas buvo karališkasis dvaras. XIX a. pradžioje naujasis dvaro šeimininkas kunigaikštis Platonas Zubovas čia pastatė stilingus rūmus. Dvaro parko pastatuose šiandien duris lankytojams atveria kultūros įstaigos.Buvusioje stačiatikių cerkvėje, kuri buvo įrengta rekonstruotame degtinės sandėlyje, dabar veikia parodų ir koncertų salė, kurioje rengiamos meno parodos ir koncertai., Telefonas, : , 8 447 52710, El. paštas, : , direktore@jurbarkomuziejus.lt

Nuo XV a. Jurbarkas buvo karališkasis dvaras. XIX a. pradžioje naujasis dvaro šeimininkas kunigaikštis Platonas Zubovas čia pastatė stilingus rūmus. Dvaro parko pastatuose šiandien duris lankytojams atveria kultūros įstaigos.Buvusioje stačiatikių cerkvėje, kuri buvo įrengta rekonstruotame degtinės sandėlyje, dabar veikia parodų ir koncertų salė, kurioje rengiamos meno parodos ir koncertai.

Nuo XV a. Jurbarkas buvo karališkasis dvaras. XIX a. pradžioje naujasis dvaro šeimininkas kunigaikštis Platonas Zubovas čia pastatė stilingus rūmus. 

Jurbarko parodų ir koncertų salė, buv. Kristaus atsimainymo cerkvė


Apipintas legendomis apie kalne palaidotą Jurbarko miesto įkūrėją milžiną, miesto šiauriniame pakraštyje, Imsrės upelio kairiajame krante stūkso piliakalnis, vadinamas Bišpiliu. Manoma, ant piliakalnio stovėjo medinė Kolainių pilis, XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje priklausiusi Panemunių (Nemuno) gynybinei sistemai, 1291 m. sudeginta kryžiuočių.




Apipintas legendomis apie kalne palaidotą Jurbarko miesto įkūrėją milžiną, Imsrės upelio kairiajame krante stūkso piliakalnis, vadinamas Bišpiliu. 



Jurbarko piliakalnis – Bišpilis


1907 m. pastatyta bažnyčia yra neogotikinė, kryžminio plano. Jos du fasadiniai bokštai suskaidyti į penkis skirtingų aukščių tarpsnius. Virš porinių siaurų akustinių angų yra reljefiški apskritimo ornamentai baltame fone. Fasado centre yra didelė apskrita niša su laikrodžiu. Jurbarko bažnyčios altorių puošia dvi skulptoriaus V. Grybo darbo gipsinės skulptūrų atliejos – „Šv. Petras“ ir „Šv. Povilas“. 1940 m. gaisro metu sudegė bažnyčios bokštai, jie atstatyti tik atgavus nepriklausomybę.




1907 m. pastatyta bažnyčia yra neogotikinė, kryžminio plano. Jos du fasadiniai bokštai suskaidyti į penkis skirtingų aukščių tarpsnius. 



Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčia

Darbo laikas:, I-V 8:00 – 17:00, Pietūs: 12.00 – 13.00 val., Sezono metu (06.01 iki 09.01) turizmo informacija centre teikiama:, I-IV 8:00 – 17:00, V – 8.00 – 19.00, VI-VII 11:00 – 19:00, Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras teikia informacinę ir praktinę informaciją turistams ir verslo subjektams, taip prisidedant prie Jurbarko krašto populiarinimo ir naujų įmonių kūrimo.
, Telefonas, : , (8 447) 51 485, El. paštas, : , turizmas@jurbarkas.info

Sezono metu (06.01 iki 09.01) turizmo informacija centre teikiama:

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras teikia informacinę ir praktinę informaciją turistams ir verslo subjektams, taip prisidedant prie Jurbarko krašto populiarinimo ir naujų įmonių kūrimo.


Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras teikia informacinę ir praktinę informaciją turistams ir verslo subjektams.


Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras

Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, doplomatas gyvenęs Paantvardyje, Jurbarko valsčiuje., Vienas žymiausių rusų ir lietuvių simbolistų. Rašė lietuvių ir rusų kalbomis. Poezijai rusų kalba (apie 300 eilėraščių) būdinga amžinųjų būties tiesų, gyvenimo prasmės filosofiniai apmąstymai, elegiška rimtis, abstraktūs simboliniai vaizdai, klasikinė forma. Lietuvių kalba parašytuose kūriniuose Lietuvos išlikimo tema, filosofinė refleksija ir alegorija jungiama su kaimo buities ir gamtos vaizdais. Kūryba turėjo įtakos lietuvių poetams.

Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, doplomatas gyvenęs Paantvardyje, Jurbarko valsčiuje.

Vienas žymiausių rusų ir lietuvių simbolistų. Rašė lietuvių ir rusų kalbomis. Poezijai rusų kalba (apie 300 eilėraščių) būdinga amžinųjų būties tiesų, gyvenimo prasmės filosofiniai apmąstymai, elegiška rimtis, abstraktūs simboliniai vaizdai, klasikinė forma. Lietuvių kalba parašytuose kūriniuose Lietuvos išlikimo tema, filosofinė refleksija ir alegorija jungiama su kaimo buities ir gamtos vaizdais. Kūryba turėjo įtakos lietuvių poetams.

Jurgio Baltrušaičio gimtinės buvusi vieta


Vaikštinėdami po parką, lengvai rasite daug simbolių – Saulės, Mėnulio, Begalybės arba darnos, Pasaulio medžio, Žalčiuko (gyvatėlės) simbolius.Parke turėsite išskirtinę progą susipažinti su senovės lietuvių zodiaku. Originalūs senovės lietuvių Zodiako ženklai buvo aptikti ant Gardino bažnyčios rūsyje surasto senovinio apeiginio XVI a. laikų kaušo. Parke kiekvienas galite susipažinti su tik jums skirtu Zodiako ženklu ir, remiantis baltų mitologija, išsiaiškinti, ką per šiuos ženklus jums gali pasakyti mūsų protėviai.



Parkas įrengtas remiantis senosios baltų kultūros simboliais – dangaus šviesuliais.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Jūros upės takas


Parkas įrengtas remiantis senosios baltų kultūros simboliais – dangaus šviesuliais.



Jūros upės takas - parkas

Karšuvos valsčiaus inventoriuje minimas šiose apylinkėse gyvenęs bajoras Stanislovas Juškevičius. Dėl jo asmenvardžio gyvenvietė įgavo Juškaičių kaimo pavadinimą.
Juškaičių piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga. Pietiniame jos gale būta pylimo, šiuo metu yra išlikęs tik nedidelis kauburys. Šiaurinis pilialalnio kampas nukastas žvyriui. Pilutė nėra apaugusi medžiais, todėl užlipus ant jos smagu pasivaikščioti, pasižvalgyti. Sprendžiant iš formų, galima spėti, kad piliakalnis iškilo ir medinis pilis ant jo pastatyta II-ojo tūkstantmečio pradžioje. Piliakalnio papėdėje yra senovės gyvenvietė. Apie 450 m. į šiaurės rytus yra Pabambių kapinynas.
Jei kalnas nebūtų toks keistas, tikėtina, būtų visu užmirštas, kaip užmiršta jo paties istorija. Dabar vien nepaprasta jo išvaizda stebina ir baugina kiekvieną. Mat jis primena milžinišką kapą ar karstą. Pasakojama, kad aplink kalną randami nepaprastos išvaizdos daiktai: milžinų žiedų, senovės puodų šukių su ženklais, metalinių dirbinių.

Juškaičių piliakalnis ir gyvenvietė, vadinamas Pilutės kalnu- iškilęs Taruagės rajone, Juškaičių kaime, Skaudvilės seniūnijoje.

Tauragė | Lankytinos vietos | Gamtos paminklai | Juškaičių piliakalnis


Juškaičių piliakalnis ir gyvenvietė, vadinamas Pilutės kalnu- iškilęs Taruagės rajone, Juškaičių kaime, Skaudvilės seniūnijoje.



Atrask mūsų regiono žaliąją širdį

A. Stulginskio gimtinės parkas

Adakavo šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Akmenos ir Jūros upių apžvalgos bokštas

Akmenos krantinė

Akmuo „Velnio sostas“ Padievaičio kaime

Andriejaičio ąžuolas

Antano Šabaniausko gimtinės vieta

Antšunijos žydų genocido vieta

Armenos stovyklavietė

Aukštagirės apžvalgos bokštas

Mes visada pasiruošę nuotykiams – Ar jūs? Paskambinkite mums!